prišveisti

prišveisti
prišveĩsti, -čia (prìšveičia), prìšveitė 1. tr. NdŽ daug nušveisti, nublizginti. 2. refl. tr. pakankamai, iki nusibostant šveisti, atsišveisti: Tę mes ir prisišveĩsdavom tų nedažytų grindų Jrb. Prisišveičiau baltų stalelių LTR(Šln). Aš prisìšveičiau šviesų kardelių JD715. 3. tr. NdŽ šnek. smarkiai primušti, prilupti: Anas savo berną prìšveitė vadelėm Dkšt. Aš taũ, kad prišveisiù, tai tu atsiminsi! Ds. Jau nebegali sutvarkyt vaiko: aš jį kad prišveisčià, tai anas būtų kaip titė Vžns. Baisu eit į svetimą kaimę, dar gali prišveĩst Srv. Prìšveitė berną vakaruškoj, kad paskiau kelias dienas sirgo Dbk. Jam (kerdžiui) atiduota valia. Nepatiko kas – prìšveitė, ir niekam nepasiskųsi Dgl. Su savo lazda ėmė šveisti viršininką ir kitus galvažudžius, taip juos prišveitė, jog tie nebegalėjo nei rankų, nei kojų pajudinti J.Balč. 4. tr., intr. NdŽ, Snt, Kp, Pkr, Alv šnek. daug, sočiai, su apetitu privalgyti, prisikirsti: Kad prišveitì [blynų], skersas eini Imb. Prìšveitė lašinių su duona ir išejo pūkšdamas Ukm. Prìšveičiau kopūsčiukų, aiškiai pastiprėjau Krš. Prišveĩsma smetano lig kaklo Rdn. Ateini rugius pjovęs, kad prišveitì rūgusio pieno, kad stipra Rk. Prìšveičiau šviežios avienos Dbk. Saldainių prìšveitė kiek norė[jo] Dglš. Par juos kai kulėm, tai gerai davė valgyt – visi prišveĩtę parejo namo Vžns. Sėdu, prỹšveitu, kiek telpa Rdn. Vakar per patalkius prìšveitėm agurkų su medum Pbr. Dėkui, dėdien, nevalgysiu: namie prìšveičiau Sv. Jonas susirgo prišveĩtęs kopūstų Nč. | refl. tr., intr. Nm, Dbk: Mėsos prisìšveitė, tai sriubos jau nereikia Jrb. Tai prisìšveitė saldainių, kad nesuvalgė visų Bb. Kad prisìšveitėm šiandien pietų, nė vakarienės nebesinorės Sdb. Prisìšveičiau, brolyti, bulvinių blynų, net šonai braškėjo Lkč. | prk.: Tu jo nepristok, jis visokių negerovių prisišveĩtęs Vlkv. ║ refl. Sml prisigerti: Susirado draugų, nūmanykiatės – jau prysišveĩs Lkv. Jie tę prisìšveitė iki žemės graibymo Jrb. 5. tr. nugairinti: Ė, prìšveitė vėjas [skruostus] Švnč.
◊ velnių̃ (biesų̃) prišveĩsti (prisišveĩsti) būti pasiutusiam, suktam, klastingam: Velnių̃ ta ne priėdusi, ale prišveĩtusi Krš. Jis tę visokių velnių̃ prisìšveitė ir parėjo Jrb. Velnių̃ prisišveĩtęs ir tas Brb. Ans jau toks yr – biesų̃ prisišveĩtęs Krkl.
\ šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; paršveisti; peršveisti; prašveisti; prišveisti; sušveisti; užšveisti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • prišveisti — prišvei̇̃sti vksm. Šeiminiñkė pri̇̀šveitė pei̇̃lių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antšveisti — antšveĩsti, čia (añtšveičia), añtšveitė (ž.) tr. atmesti, atsviesti: Švyt añtšveičiau varlę, pas tešmenį betupančią Dr. šveisti; antšveisti; apšveisti; atšveisti; įšveisti; iššveisti; nušveisti; pašveisti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšveisti — apšveĩsti, čia (àpšveičia), àpšveitė tr. Rtr 1. N, Š, KŽ trinant kuo apvalyti, apiblizginti: Neapšveistas, neapdarus SD191. Didumą šaukštų àpšveičiau J. Biškį apìšveičiau aš juos Mžš. Apšveiskit nors kiek suolus, matot, per nedėlę kap apžėlė …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšveisti — atšveĩsti, čia (àtšveičia), àtšveitė Š 1. tr. Š, KŽ trinant kuo išvalyti, nuvalyti, nublizginti: Keptuvę àtšveičiau, kaip nauja pasidarė Jrb. Prisvilė [puodas], neàtšveičiu Pv. Pritukusios [grindys], sunkiai atšveĩsi Krš. | refl. tr., intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššveisti — iššveĩsti, čia (ìššveičia), ìššveitė 1. tr., intr. Sut, N, Rtr, Š, Ser, NdŽ, KŽ trinant kuo išvalyti, išblizginti: Neižšveičiamas, neižtrinamas SD192. Jam pečius ìššveičiau (nutryniau) Sem. Iššveĩsk man rendelį J. Puodus, būlo, ìššveičia su …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušveisti — nušveĩsti, čia (nùšveičia), nùšveitė K 1. tr. Q9, Sut, N, KII117, Š, LL118, Rtr, KŽ, Gr trinant kuo nuvalyti, nublizginti: Kap miedinį puodą su pelenais nùšveiti, blizga kap auksas Lš. Stalas baltai nùšveistas NdŽ. Kada būsi dėvėjęs su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paršveisti — paršveĩsti, čia (par̃šveičia), par̃šveitė intr. NdŽ, Up, Šauk, Bsg, Srv šnek. greitai, skubiai pareiti, parbėgti, parvažiuoti, parlėkti: Galvotrūkčiais išbėgau iš to kambario ir paršveičiau namo J.Marc. Tai greit par̃šveitė namo – turbūt… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pašveisti — pašveĩsti, čia (pàšveičia), pàšveitė 1. tr. N, Rtr, Š, NdŽ, KŽ, Paį kuo trinant pavalyti, pablizginti: Pašveĩsk peilius J. Biškį pàšveitė ir padėjo Sb. Tuos čeverykus dėk in ugnį, padegyk padegyk, pašveisk in žemės ir vėl degyk BsPIV64. |… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • peršveisti — 1. tr. NdŽ trinant iš naujo išvalyti, išblizginti: Šitas grindis dar reikia paršveist Jrb. 2. tr. šnek. pertvoti, peršerti, suduoti: Ar nereiks tau kokį kartą diržu paršveĩst už tokius darbelius?! Paį. 3. tr. Vkš šnek. permesti, persviesti per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prašveisti — prašveĩsti, čia (pràšveičia), pràšveitė KŽ; M 1. tr. J, Rtr, NdŽ trinant pravalyti, pablizginti: Tu, kaip žiūriu, gerokai pràšveitei jau Paį. | refl. NdŽ. ║ refl. išsivalyti, nusistoti: Ėmė po 50 cm3 prasišveitusio skystimo rš. ║ NdŽ smarkiai …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”